Nugalėta niūrenybė

Jau seniai ruošiausi šiam žingsniui, vis tik lietingos rudens dienos - kaip spyris į užpakalį, pagreitino įvykius. Pažadu sau - mano namuose niekada nebus tamsių baldų! Bet kartais tokios aplinkybės, kad nepasirinksi, tad tenka suktis iš padėties, kaip išeina. Vasarą niekaip neprisiruošiau tų baldų atnaujinti/perdažyti/dekupažuoti, tad dabar teko rinktis paprastesnį variantą...

Taigi, namie pūpsojo juodas stalas su keturiom kėdėm... pasodinau į kadrą dar Romką (čia tas baltas pūkis), kad viskas neatrodytų taip liūdna :)

Ir kaip tyčia spintoje radau seniai pamirštą lovatiesę! Mmm... mėgstu pastelines spalvas. Ir dar tokia paminkštinta, o kėdės tai smarkiai kietos. Taip ir kilo idėja pasisiūti kėdžių uždangalus. Buvo smagaus darbelio perprasti technologiją, pasitarnavo YourHome puslapis, bet teko ir pačiai pasukti galvą. O dar tie raištukai! Kiekvienai kėdei - po šešiolika! :) Na, bet buvo visai verta, nežinau, ar imčiausi dar kartą, nors ne, žinau - imčiausi.

 

O po to dar susikurpiau va tokią "naują" staltiesę iš nepanaudotos užuolaidos. 100 proc. sintetikos, ir šiaip manau, kad vienkartinė, bet kai porą siūlių tereikėjo padaryti, tai kodėl gi ne :)

Žodžiu, misija įvykdyta. Man atrodo, kad ir moliūgų sriuba skanesnė bus ir labiau šildys lietingą rudens dieną... :)

O viskas prasidėjo nuo...

Labas! Aš - Aurelija. Bet lape mane vadina. Turiu prisipažinti, žmonės, rašantys blogus, man visada atrodydavo mažų mažiausiai keisti - negi neturi jie ką veikti? O dabar va, barbenu klaviatūrą ir širdis spurda rašant pirmą savo blogo įrašą... Taip jau atsitinka, kad mamytės, sėdėdamos namie su savo pabiručiais ima ir atranda save. Taip nutiko ir man. Ne, aš nedarau stebuklų virtuvėje, seniai patikrintas ir patikimas obuolių pyrago ar moliūgų sriubos receptas - daugiausia, ko galima tikėtis :) ŠMAKATUKAI - būtent šis pavadinimas labiausiai ir tinka mano pomėgiui apibūdinti. Tai įvairūs mieli niekučiai ir buityje praktiški dalykėliai, antram gyvenimui prikelti daiktai, dar džiaugsmeliai ir grožiai vaikučiams. Žodžiu, ką sukurpsiu, tą parodysiu, gal kartais parduosiu, o gal - padovanosiu. Gal čia prasidės didelės šmakatukiškos svajonės išsipildymas. Gal... Turbūt :)