Nugalėta niūrenybė

Jau seniai ruošiausi šiam žingsniui, vis tik lietingos rudens dienos - kaip spyris į užpakalį, pagreitino įvykius. Pažadu sau - mano namuose niekada nebus tamsių baldų! Bet kartais tokios aplinkybės, kad nepasirinksi, tad tenka suktis iš padėties, kaip išeina. Vasarą niekaip neprisiruošiau tų baldų atnaujinti/perdažyti/dekupažuoti, tad dabar teko rinktis paprastesnį variantą...

Taigi, namie pūpsojo juodas stalas su keturiom kėdėm... pasodinau į kadrą dar Romką (čia tas baltas pūkis), kad viskas neatrodytų taip liūdna :)

Ir kaip tyčia spintoje radau seniai pamirštą lovatiesę! Mmm... mėgstu pastelines spalvas. Ir dar tokia paminkštinta, o kėdės tai smarkiai kietos. Taip ir kilo idėja pasisiūti kėdžių uždangalus. Buvo smagaus darbelio perprasti technologiją, pasitarnavo YourHome puslapis, bet teko ir pačiai pasukti galvą. O dar tie raištukai! Kiekvienai kėdei - po šešiolika! :) Na, bet buvo visai verta, nežinau, ar imčiausi dar kartą, nors ne, žinau - imčiausi.

 

O po to dar susikurpiau va tokią "naują" staltiesę iš nepanaudotos užuolaidos. 100 proc. sintetikos, ir šiaip manau, kad vienkartinė, bet kai porą siūlių tereikėjo padaryti, tai kodėl gi ne :)

Žodžiu, misija įvykdyta. Man atrodo, kad ir moliūgų sriuba skanesnė bus ir labiau šildys lietingą rudens dieną... :)