Užsuk, pavasari, į svečius

Saulutė taip maloniai šiandien kutena skruostus. Netgi netikėtai maloniai. Pavasaris, regis, iš visų šaiposi. Vieną dieną vilioja išlįsti pasigrožėti atgimusia gamta, o kitą - apdovanoja sniego kruša. Tai aš priėmiau kaip asmeninę žinutę - kaip aš laukiu svečių (ir to ypatingo svečio - pavasario)? kaip juos pasitinku?

Kritišku žvilgsniu pažiūrėjau į prie durų iš po žiemos tebestovinčią, dulkių sluoksniu apsidengusią, ir šiaip labai pavargusią kėdutę, voratinkliu apsigaubusį, vašku apvarvėjusį sukriošusį žibintą - nugi nelabai vilioja.

Jau buvau pamiršusi tą smagų užsiėmimą ir tą įtartinai man skanų kvapą :) Balti dažai, švitrinis popierius, keletas servetėlių, lakas ir pora vakarų daro stebuklus. O grožis gi gyvena paprastume ;)

Labas, Pavasari! Užsukit ir Jūs, draugai. Pasiilgom :)